raudonsnukis

raudonsnùkis, -ė adj., smob. (2) 1. NdŽ kieno raudonas snukis: ^ Šėmmargis, raudonsnukis, gyvą mėsą apsižiojęs (veršis karvę žinda) LTR(Vdk). 2. menk. kieno įraudęs, raudonas veidas: Žilas ir raudonsnukis žmogus žiūrėjo į jį jaučio žvilgsniu rš.